- vakarauti
- vakaráuti, -áuja (-áuna DrskŽ), -ãvo intr. NdŽ, P.Skar, Jnšk, Dj, Ps, vãkarauti, -auja (-auna), -avo P.Skar, FrnW, Ilg; Kos61, LTR(Šn) 1. žr. vakaruoti 1: Vãkarauja žiemą: vyrai pančius suka, bobos plunksnas plėšo Vlkv. Ar daug vakar bevakaráudamos priverpėt? Jz. Aš tai nevakaráunu: nelabai galiu ir gazo gailiu degyt Jz. Seniau tai vakaráudavom: mergaitės verpdavo, megzdavo, vyrai vydavo apivarus, pančius vydavo Všk. Vakaráuti turėjom vakarais Vn. Ateina dvi moteri su vindais, o buvo tokis paprotys, kad po vakarienei subatos vakare eiti vakaraut BsMtI108(Brt). Lempelė tokia nedidelė žiba – vakaráuja Skrb. Šiandien ilgai vãkarausim, tai bernas susuks daug pančių Snt. Tai gal eisime gulti, ko čia dabar vakaraujame kaip žiemą J.Paukš. | prk.: Kiaulės irgi nemėgsta ilgai vakarauti, mėgsta anksti gulti M.Katk. 2. žr. vakaruoti 3: Atvažiuona, sueina vakaráut berniokai an tas užkurines Vb. Aš noriu eit vakaráut Brž. \ vakarauti; įsivakarauti; pavakarauti
Dictionary of the Lithuanian Language.